Sodas ir daržas

Pasėjote agurkus, palaukėte savaitę ar net dvi – ir nieko. Lysvė tuščia, tik vietomis pavieniai daigai. Dažnas tokiu atveju numoja ranka: „matyt, šiemet nepavyko“. Bet realybė paprastesnė – agurkai tiesiog negavo tinkamų sąlygų startui. Gera žinia ta, kad dar tikrai ne per vėlu. Agurkai greitai auga, todėl net ir persėjus vėliau galima gauti normalų derlių. […]

Dar vakar agurkai atrodė sveiki, o šiandien – lapai pageltę, augalas suglebęs, augimas sustojęs. Tokia situacija pažįstama daugeliui daržininkų. Pirmas instinktas – gal liga. Tačiau dažniausiai priežastis paprastesnė. Agurkai yra jautrūs. Jie greitai reaguoja į klaidas, ypač susijusias su vandeniu, dirva ar temperatūra. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kas iš tikrųjų vyksta ir ką konkrečiai daryti, kad

Daugelis sodininkų meta bananų žieves į lysves tikėdamiesi stebuklo: daugiau derliaus, stipresni augalai, mažiau ligų. Kartais tai veikia, o kartais – ne tik nepadeda, bet ir pritraukia kenkėjus ar net sukelia puvimą. Esmė paprasta: svarbu ne „ką dedam“, o „kaip ir kada“. Kuo bananų žievės naudingos Bananų žievėse yra kalio – vienos svarbiausių medžiagų vaisiams.

Vakare uždarai šiltnamį „kad būtų šilčiau“, ryte randi rasą ant lapų, o po kelių savaičių – dėmes, pelėsį ar net pūvančius augalus. Daug kas galvoja, kad svarbiausia – šiluma, bet dažnai didesnė problema yra drėgmė ir oro trūkumas. Čia ir daromos brangiai kainuojančios klaidos. Kodėl vien tik šiluma nepadeda Naktį temperatūra krenta, bet uždarius šiltnamį

Atrodo viskas padaryta teisingai – agurkai gražūs, žali, užaugę kaip iš paveikslėlio. Bet paragauji… ir kartūs. Vienas, kitas, o kartais ir pusė derliaus. Tai viena dažniausių problemų darže, ypač karštomis vasaromis. Ir čia ne veislė kalta, o sąlygos. Gera žinia – kartumą galima stipriai sumažinti. Reikia tik vieno dalyko: stabilumo. Kodėl agurkai tampa kartūs Kartumą

Internete vis dažniau pasirodo patarimų į vandenį įpilti acto ir juo laistyti daržoves. Idėja paprasta – pigu, greita ir „natūralu“. Tačiau praktikoje daug kas nusivilia: augalai ne tik kad neauga geriau, bet kartais net nustoja vystytis. Problema ta, kad actas nėra trąša. Tai rūgštis, kuri veikia dirvą ir augalus visai kitaip, nei tikisi dauguma. Šiame

Pavėsinė prie namo – puiki vieta poilsiui, šeimos vakarienėms ar susitikimams su draugais. Tam, kad ši erdvė būtų patogi bet kokiu oru, labai svarbu tinkamai pasirinkti pavėsinės stogo dangą. Ji turi apsaugoti nuo lietaus, saulės ir vėjo, taip pat derėti prie namo architektūros. Renkantis pavėsinės stogo dangą svarbu įvertinti kelis pagrindinius kriterijus: dangos svorį, atsparumą

Pomidorai auga sparčiai, lapai vešlūs, šiltnamis žaliuoja – atrodo, kuo daugiau lapų, tuo geriau. Tačiau kai lapų per daug ir jie laiku nepašalinami, prasideda problemos: drėgmė kaupiasi, oras nebejuda, o ligos randa puikias sąlygas plisti. Pavėluotas lapų genėjimas gali kainuoti ne tik dalį derliaus, bet ir visą augalą. Štai ką svarbu žinoti. Kodėl lapų perteklius

Pomidorų daigai dar vakar atrodė tvirti, o šiandien – suglebę, palinkę, lyg praradę gyvybę. Pirmoji mintis – trūksta vandens. Ir čia daugelis padaro klaidą, kuri situaciją tik pablogina. Daigų vystimą dažniausiai sukelia ne sausra, o perlaistymas ir šaknų problemos. Pažiūrėkime, kas iš tiesų vyksta ir kaip tai sustabdyti. Perlaistymas – dažniausia priežastis Jauni pomidorų daigai