Sodas ir daržas

Daugelis gėlynų vasaros pabaigoje pradeda prarasti spalvas. Vieni augalai jau nužydėję, kiti pavargę nuo karščių, o ryškių žiedų lieka vis mažiau. Būtent todėl vis daugiau sodininkų atranda gvaizdūnę – augalą, kuris sugeba žydėti nuo vasaros pradžios iki pat pirmųjų šalnų. Ji vertinama ne tik dėl ilgo žydėjimo, bet ir dėl to, kad nereikalauja sudėtingos priežiūros.

Pavasariui įsibėgėjus, daugelis daržininkų pradeda nerimauti: kaimynų agurkai jau auga, socialiniuose tinkluose pilna nuotraukų, o jų lysvėse dar tik daigai. Tada kyla pagunda skubinti augalus – gausiau tręšti, dažniau laistyti ar sodinti kuo anksčiau. Tačiau specialistai primena, kad agurkai yra vieni jautriausių šilumai augalų. Todėl per didelis skubėjimas dažnai duoda priešingą rezultatą – augalai stresuoja,

Agurkai atrodo sveiki, sparčiai auga, žydi gausiai, tačiau laukto derliaus nėra. Vieną dieną žiedai puošia visą augalą, o po kelių dienų jie nukrenta ir vietoje jų niekas neužsimezga. Tokioje situacijoje daugelis ieško trąšų, įtaria ligas ar net kaltina prastas sėklas. Tačiau labai dažnai problema slypi visai kitur – augalas tiesiog negali normaliai apsidulkinti arba patiria

Braškės atrodo puikiai pavasarį, tačiau vos pradėjus nokti uogoms prasideda problemos. Vienur lapai skylėti, kitur pažeisti žiedai, o kartais uogos pradeda pūti dar nespėjus jų nuskinti. Dažnai dėl to kaltinami orai, tačiau nemažą dalį derliaus sunaikina įvairūs kenkėjai. Gera žinia ta, kad daugumos problemų galima išvengti, jei apsauga pradedama ne tada, kai žala jau matoma,

Salierai laikomi viena reikliausių daržovių darže. Jie auga ilgai, lėtai ir greitai parodo, jei kažko trūksta. Dažnas sodininkas visą dėmesį sutelkia į laistymą, tačiau vien vandens neužtenka. Jei norite, kad salierai iki rudens užaugintų stambius, sultingus gumbus ar lapkočius, svarbu pasirūpinti ne tik drėgme, bet ir keliomis kitomis sąlygomis. Salierai nemėgsta nei sausros, nei kraštutinumų

Atrodo, kad viską darote teisingai – pasėjote laiku, laistote, ravite. Tačiau atėjus derliaus metui vietoj tiesių, gražių morkų iš žemės traukiate susisukusias, šakotas ar keistų formų šaknis. Daugelis mano, kad taip nutinka dėl blogų sėklų ar oro sąlygų. Tačiau dažniausiai kaltas vienas dalykas – netinkamai paruošta dirva. Pagrindinė kreivų morkų priežastis Morka auga žemyn ieškodama

Vos tik atšyla orai, piktžolės pradeda augti greičiau nei daržovės. Atrodo, kad vakar lysvė buvo švari, o po kelių dienų jau vėl pilna žalių „svečių“. Tada prasideda nesibaigiantis ravėjimas, kuris atima laiką ir jėgas. Gera žinia ta, kad kovoti su piktžolėmis galima ne tik rankomis. Patyrę daržininkai dažnai renkasi ne daugiau darbo, o gudresnius sprendimus.

Kolorado vabalai daugeliui bulvių augintojų kasmet tampa ta pačia problema. Vos tik bulvės suveši – pasirodo ir jie. Tada prasideda rankiojimas, purškimai ir nuolatinė kova dėl derliaus. Tačiau patyrę daržininkai jau seniai naudoja paprastą triuką – šalia bulvių sodina augalus, kurių kvapas vabalams nepatinka. Vienas dažniausiai minimų – medetkos. Kodėl medetkos veikia Kolorado vabalai orientuojasi

Pomidorų pilna, jie dideli, gražūs… bet savaitė po savaitės lieka žali. Saulės lyg ir pakanka, laistote reguliariai, o nokimas nejuda. Tada prasideda spėliojimai – gal bloga vasara, gal veislė. Tačiau labai dažnai problema slypi vienoje paprastoje klaidoje, kuri stabdo visą augalo darbą. Per daug lapų – per mažai energijos vaisiams Dažniausia priežastis, kodėl pomidorai ilgai

Agurkai retai „suserga“ be perspėjimo. Dažniausiai jie pradeda rodyti aiškius ženklus gerokai anksčiau – gelsta lapai, lėtėja augimas, vaisiai deformuojasi ar tampa kartūs. Problema ta, kad daugelis šiuos signalus pastebi per vėlai arba interpretuoja neteisingai. Tada pradedama berti daugiau trąšų, gausiau laistyti ar purkšti viskuo iš eilės. Iš tikrųjų agurkai labai aiškiai parodo, ko jiems