Sodas ir daržas

Levandos žydi gausiai tik tada, kai yra kompaktiškos ir reguliariai prižiūrimos. Tačiau viena klaida su žirklėmis – ir kitais metais žiedų gali būti gerokai mažiau. Dažniausiai problema ne per mažas, o neteisingu metu atliktas genėjimas. Šiame straipsnyje – aiškiai ir praktiškai, kada ir kaip genėti levandas, kad jos kasmet būtų tankios ir violetinės. Kada genėti […]

Dar prieš mineralinių trąšų bumą svogūnai būdavo auginami paprastai, bet derlius – tvirtas ir gerai laikydavosi iki pavasario. Šiandien, kai lysvės dažnai pertręšiamos ir perlaistomos, svogūnai užauga gražūs, bet minkšti, greitai pūva ar prasčiau laikosi sandėlyje. Todėl senas, paprastas būdas vėl grįžta į daržus – ir ne be priežasties. Kalba eina apie medžio pelenus, kuriuos

Daugelis mano, kad levandoms reikia ypatingos žemės, trąšų ir nuolatinės priežiūros. Tačiau tiesa priešinga – levandos dažniau žūsta nuo per gero rūpesčio nei nuo skurdesnės dirvos. Jos kilusios iš sausų, akmenuotų vietovių, todėl per daug derlinga ir drėgna žemė joms netinka. Jei pasodinsite teisingai, jos gali žydėti net ir gana prastoje žemėje. Pagrindinė taisyklė –

Šluotelinės hortenzijos laikomos vienomis patikimiausių dekoratyvinių krūmų Lietuvoje. Jos ištvermingos, kasmet žydi ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Tačiau net ir šis augalas gali prarasti formą, žiedų gausą ar net nusilpti, jei genimas netinkamu laiku. Dažniausias klausimas – ar genėti rudenį, ar laukti pavasario? Atsakymas paprastas: abu laikai galimi, bet tik jei žinote, ką darote. Kodėl šluotelinės

Darže dažnai galvojame apie kiekvieną augalą atskirai – atskira lysvė morkoms, atskira svogūnams, dar kita – pomidorams. Tačiau patyrę daržininkai žino: kai kurie augalai vienas kitam padeda, o pasodinti protingai gali duoti daugiau derliaus, mažiau kenkėjų ir net mažiau darbo. Mišrus sodinimas nėra mada – tai praktiškas būdas išnaudoti erdvę ir natūralius augalų ryšius. Morkos

Dar visai neseniai medlieva buvo laikoma senamadišku krūmu, kurį dažniau rasdavai senoje sodyboje nei naujai įrengtame sklype. Tačiau pastaraisiais metais ši uoga grįžta į sodus su nauja jėga. Sodininkai ją vėl sodina ne iš nostalgijos, o dėl labai praktiškų priežasčių. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kodėl medlieva vėl populiarėja, kuo ji patraukli šiuolaikiniam sodui ir ką verta

Vakare augalas pilnas amarų, ryte – lyg ir švaru. Džiaugsmas trumpas: po kelių dienų kolonija grįžta. Daugelis sodininkų išbando „greitus“ purškimus, kurie veikia per naktį, bet ne ilgiau. Ekspertai sako aiškiai – vienkartinis sunaikinimas dar nereiškia kontrolės. Svarbu ne tik kuo purkšti, bet ir suprasti, kas veikia trumpai, o kas padeda ilgesniam laikui. Kas veikia

Lapų purškimas trąšomis dažnai pristatomas kaip greitas sprendimas – nupurškei ir augalas atsigauna. Tačiau realybėje vienais atvejais efektas akivaizdus, o kitais – beveik nepastebimas. Patyrę sodininkai žino: lapų trąšos veikia tik tam tikromis sąlygomis ir tik tam tikrais momentais. Šiame straipsnyje – kada jos iš tiesų padeda, o kada geriau investuoti į dirvos gerinimą. Kaip

Špinatai staiga išleidžia aukštą stiebą, lapai tampa siauresni, o viduryje formuojasi žiedynas. Daugeliui tai signalas – „viskas, per vėlu“. Tačiau ar tikrai žydintys špinatai jau nebetinkami maistui? Patyrę daržininkai ir agronomai sako: ne visada, bet jų kokybė ir skonis jau keičiasi. Štai kaip suprasti, ar dar verta skinti, ar geriau atsėti iš naujo. Kas vyksta,

Vos tik orai atšyla, ant jaunų ūglių atsiranda lipnūs, susisukę lapai, o jų apačioje – ištisos amarų kolonijos. Jie dauginasi žaibiškai ir per kelias dienas gali nusilpninti net stiprų augalą. Daugelis griebiasi chemijos, tačiau patyrę sodininkai pirmiausia atsuka čiaupą… ir nueina į virtuvę. Paprastas muilo tirpalas dažnai veikia greičiau nei brangūs purškalai, jei naudojamas teisingai.