Sveikata

Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių lėtinių būklių Lietuvoje. Daugelis apie jį sužino atsitiktinai, profilaktinio patikrinimo metu. Nenuostabu, kad ieškoma paprastų sprendimų: „natūralaus gėrimo“, kuris padėtų sumažinti spaudimą be vaistų. Internete minimos burokėlių sultys, česnako užpilai, hibisko arbata ar net citrinų vanduo. Bet ar iš tiesų gėrimas gali paveikti kraujospūdį? Ir kada toks bandymas yra pagrįstas, […]

Ilgesnis ir sveikesnis gyvenimas jau seniai yra vienas svarbiausių medicinos ir visuomenės sveikatos tikslų. Nors genetika turi tam tikrą įtaką, vis daugiau tyrimų rodo, kad didelę dalį gyvenimo trukmės lemia kasdieniai įpročiai. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai leidžia geriau suprasti, kokie veiksniai labiausiai susiję su ilgesniu gyvenimu ir geresne sveikata vyresniame amžiuje. Gyvenimo būdas svarbesnis nei

Kepenys yra vienas svarbiausių organizmo organų. Jos dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda neutralizuoti kenksmingas medžiagas ir reguliuoja daugybę biocheminių procesų. Tačiau kasdieniai mitybos įpročiai gali turėti didelę įtaką jų būklei. Problema ta, kad kepenų pažeidimai dažnai vystosi tyliai. Ilgą laiką žmogus gali nejausti jokių simptomų, kol pokyčiai tampa rimtesni. Būtent todėl gydytojai dažnai atkreipia dėmesį į

Sąnarių skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės ieško natūralių priemonių. Dažnai pirmiausia išbandomi įvairūs papildai, tepalai ar brangūs preparatai. Tačiau kartais sprendimai gali būti paprastesni – pavyzdžiui, tam tikri augalai ar jų šaknys, kurios jau seniai naudojamos tradicinėje medicinoje. Vis dėlto svarbu suprasti, kad net ir natūralios priemonės veikia ne visiems vienodai, o

Daugelyje sveikatingumo patarimų dažnai minimos įvairios daržovių ar vaisių sultys, kurios esą stiprina organizmą ir „valo kepenis“. Populiariausios – burokėlių, morkų, obuolių ar citrinų sultys. Jos dažnai pristatomos kaip paprastas būdas pagerinti savijautą ir padėti organizmui atsistatyti. Vis dėlto svarbu suprasti, ką tokios sultys iš tikrųjų gali, o ko iš jų tikėtis nereikėtų. Kodėl sultys

Gvazdikėliai dažniausiai siejami su kepiniais ar karštu vynu, tačiau kai kurie žmonės juos kramto kasdien – dėl burnos gaivumo, virškinimo ar net „imuniteto stiprinimo“. Socialiniuose tinkluose netrūksta teiginių, kad vos vienas ar du gvazdikėliai per dieną gali turėti platų poveikį organizmui. Ar tai pagrįsta? Gvazdikėliai iš tiesų turi bioaktyvių medžiagų, tačiau jų poveikis dažnai pervertinamas.

Vis dažniau internete ir socialiniuose tinkluose galima pamatyti patarimų apie gėrimus, kurie esą „valo inkstus“. Dažniausiai kalbama apie paprastus mišinius iš citrinos, petražolių, agurkų ar imbiero, kuriuos lengva pasigaminti namuose. Tokie receptai greitai išpopuliarėja, nes atrodo paprasti ir natūralūs. Tačiau svarbu suprasti, ką iš tiesų gali tokie gėrimai ir kur prasideda perdėti pažadai. Kaip iš

Vasarą vapsvų įgėlimai nėra reti. Daugeliu atvejų jie sukelia tik vietinį skausmą, paraudimą ir patinimą, tačiau kartais reakcija gali būti stipresnė. Todėl svarbu žinoti, ką daryti iškart po įgėlimo. Pirmiausia – pasitraukite nuo vapsvų Jei vapsva įgėlė, svarbiausia kuo greičiau pasitraukti iš vietos, kur jų gali būti daugiau. Vapsvos kartais būna agresyvios ir gali gelti

Pastaraisiais metais čaga vis dažniau atsiduria ne tik žolelių arbatose, bet ir kavos puodeliuose. Kai kurie žmonės į kavą deda nedidelį kiekį čagos miltelių ar ekstrakto, tikėdamiesi švelnesnio poveikio organizmui ir papildomos naudos sveikatai. Internete galima rasti pasakojimų apie „netikėtą energiją“, geresnę savijautą ar net stipresnį imunitetą. Tačiau kas iš tiesų gali nutikti, kai čaga

„Išgerkite šią arbatą 14 dienų – ir organizmas pradės valytis pats.“ Tokios frazės dažnai matomos socialiniuose tinkluose ar reklamose. Pažadas paprastas ir patrauklus: jokių sudėtingų planų, tik puodelis arbatos kasdien. Tačiau ką iš tiesų reiškia „organizmo valymas“? Ar kepenims ir inkstams reikia pagalbos iš išorės? Ir ar dviejų savaičių kursas gali pakeisti sveikatos būklę? Pažiūrėkime