Sveikata

Anakardžiai dažnai laikomi tiesiog skaniu užkandžiu. Tačiau pastaraisiais metais riešutai vis dažniau minimi kaip širdžiai ir medžiagų apykaitai palankus maistas. Kai kurie žmonės kasdien suvalgo saujelę anakardžių tikėdamiesi daugiau energijos ar geresnių kraujo rodiklių. Ką iš tikrųjų rodo mokslas? Ir ar kasdienis jų vartojimas turi tik pliusų? Maistinė sudėtis: mažas kiekis – daug vertės Anakardžiai

Pigmentinės dėmės – tai tamsesni odos ploteliai, dažniausiai susidarantys dėl saulės poveikio, hormoninių pokyčių ar senėjimo. Nors jos nėra pavojingos sveikatai, daugeliui žmonių jos tampa estetiniu iššūkiu. Tuo tarpu veido „švytėjimas“ asocijuojasi su lygesne, skaistesne ir tolygesne oda. Tinkamai parinkti maisto produktai gali padėti pagerinti odos tonusą, mažinti oksidacinį stresą ir palaikyti regeneracinius procesus –

Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“ ir siejamas su stipresniais kaulais, geresne imunine sistema bei nuotaika. Pastaraisiais metais daugelis žmonių jį vartoja papildomai, ypač rudenį ir žiemą. Tačiau nors trūkumas aptariamas dažnai, apie perteklių kalbama mažiau. O per didelės vitamino D dozės gali sukelti rimtų sveikatos problemų – tik simptomai iš pradžių būna nespecifiniai ir

Sąnarių skausmas dažnai paaštrėja keičiantis orams, po fizinio krūvio ar ilgiau pabuvus vienoje padėtyje. Ieškodami greito palengvėjimo, žmonės neretai prisimena seną liaudišką priemonę – dilgėlių voneles. Teigiama, kad jos mažina skausmą, „išvaro uždegimą“ ir pagerina judrumą. Tačiau ar toks poveikis pagrįstas ir ko realiai galima tikėtis? Kodėl dilgėlės apskritai siejamos su sąnariais Dilgėlė (Urtica dioica)

Ciberžolė jau seniai vadinama „auksiniu prieskoniu“, o kartu su juodaisiais pipirais ji dažnai pristatoma kaip natūrali priešuždegiminė priemonė. Internete teigiama, kad šis derinys padeda sąnariams, virškinimui, kepenims ir net imuninei sistemai. Tačiau kodėl būtent kartu? Ir ar šis derinys iš tiesų turi pagrindą, ar tai dar viena sveikatingumo tendencija? Kas veikia ciberžolėje Pagrindinė ciberžolės veiklioji

Erkės dažniausiai siejamos su mišku ar aukšta žole, tačiau vis dažniau žmonės nustemba – erkė aptinkama namuose, ant grindų ar net ant užuolaidos. Tai nereiškia, kad jos „apsigyveno“ bute. Dažniausiai jos tiesiog buvo atneštos iš lauko. Vis dėlto svarbu žinoti, iš kur jos atsiranda ir kaip sumažinti riziką. Kaip erkė patenka į namus Dažniausias kelias

Socialiniuose tinkluose gausu receptų, žadančių dvigubą naudą: „išvalyti kepenis“ ir tuo pačiu sumažinti pilvo riebalus. Dažniausiai siūlomi citrinų vanduo, imbiero kokteiliai, obuolių acto gėrimai ar įvairūs „detokso“ mišiniai. Skamba patraukliai – išgeri ir organizmas atsigauna. Tačiau ar tokie gėrimai iš tiesų gali paveikti kepenis ir pilvo riebalus? Pažvelkime į tai be mitų ir be kraštutinumų.

Kai trūksta jėgų, ranka dažniausiai tiesiasi prie kavos puodelio. Tačiau dalis žmonių ieško švelnesnės alternatyvos – tokios, kuri suteiktų budrumo, bet nesukeltų staigaus „energijos kritimo“ ar dirglumo. Dažnai minima naminė arbata su imbieru, citrina ir medumi arba stipri juodoji ar žalioji arbata. Ar tokie gėrimai iš tiesų gali veikti panašiai kaip kava – ir ką

Kiaušiniai ilgą laiką buvo vertinami prieštaringai. Vieni juos laikė beveik idealiu maistu, kiti – cholesterolio „bomba“, kurios reikėtų vengti. Pastaraisiais metais požiūris tapo labiau subalansuotas. Kas iš tiesų nutinka organizmui, jei kasdien suvalgote po du kiaušinius? Ar tai naudinga, ar vis dėlto reikėtų saiko? Kokias maistines medžiagas gaunate Du kiaušiniai suteikia apie 12–14 gramų aukštos

Apie druską dažniausiai kalbama širdies ir kraujospūdžio kontekste. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jos galimam poveikiui imuninei sistemai ir net tokioms ligoms kaip išsėtinė sklerozė. Ar druska iš tiesų gali turėti įtakos autoimuninėms ligoms? Ir ką apie tai žino mokslas šiandien? Kas yra išsėtinė sklerozė Išsėtinė sklerozė – tai autoimuninė liga, kai imuninė