Daugelis nuo vaikystės girdėjo, kad verkti „neverta“, „reikia susiimti“ ar „ašaros nieko neišspręs“. Dėl to verksmas dažnai suvokiamas kaip silpnumo ženklas, nors praktiškai beveik kiekvienas yra patyręs, kad po nuoširdaus išsiverkimo ateina tam tikras palengvėjimas.
Kodėl taip nutinka? Ar tai tik subjektyvus jausmas, ar verksmas iš tiesų turi biologinį ir psichologinį pagrindą? Šiame straipsnyje aptarsime, ką apie verksmą sako mokslas, kaip jis veikia organizmą ir kada ašaros padeda, o kada signalizuoja apie gilesnes problemas.
Kas vyksta organizme, kai verkiame
Verksmas nėra vien emocinė reakcija – tai sudėtingas fiziologinis procesas. Emocinio verksmo metu aktyvuojama nervų sistema, kvėpavimas tampa gilesnis ir nereguliarus, keičiasi širdies ritmas.
Tyrimai rodo, kad emocinės ašaros skiriasi nuo tų, kurios atsiranda dėl dirginimo ar akių sausumo. Jose aptinkama streso hormonų ir kitų medžiagų, kurios gali būti organizmo būdas „išsikrauti“ emocinę įtampą. Nors tai nėra detoksikacija tiesiogine prasme, procesas susijęs su streso reguliavimu.
Kodėl po verksmo dažnai pasidaro lengviau
Palengvėjimas po verksmo siejamas su keliomis priežastimis. Pirmiausia, verkiant suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už nusiraminimą ir atsistatymą po streso. Dėl to po intensyvių ašarų kūnas palaipsniui pereina į ramesnę būseną.
Antra, verksmas dažnai padeda įvardyti ir „išleisti“ emociją, kuri buvo slopinama. Net jei problema neišnyksta, sumažėja vidinė įtampa, o tai subjektyviai jaučiama kaip palengvėjimas.
Verksmas atlieka ne tik vidinę, bet ir socialinę funkciją. Ašaros signalizuoja aplinkiniams, kad žmogui sunku ir jam gali reikėti palaikymo. Tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų verkiantis žmogus sulaukia daugiau empatijos ir pagalbos.
Tai ypač svarbu psichologinei sveikatai, nes socialinis palaikymas yra vienas stipriausių apsauginių veiksnių nuo lėtinio streso ir perdegimo. Todėl verksmas nėra vien silpnumo išraiška – tai ir bendravimo forma.
Kodėl ne visiems po verksmo būna geriau
Svarbu pabrėžti, kad verksmas ne visada automatiškai pagerina savijautą. Kai kuriems žmonėms po ašarų gali būti dar sunkiau, ypač jei:
- verksmą lydi kaltės ar gėdos jausmas;
- emocijos kartojasi nuolat, be palengvėjimo;
- nėra palaikymo aplinkoje.
Tokiais atvejais verksmas tampa ne iškrova, o signalu, kad emocinė našta viršija įprastus susitvarkymo mechanizmus.
Kada verksmas yra sveika reakcija
Psichologai sutinka, kad verksmas yra normali ir sveika reakcija į netektį, stresą, frustraciją ar stiprias emocijas. Jis padeda reguliuoti emocijas ir sumažinti vidinę įtampą, ypač kai nėra galimybės iš karto spręsti problemos.
Svarbiausia – ne pats faktas, kad žmogus verkia, o tai, ar po to atsiranda bent dalinis palengvėjimas ir gebėjimas grįžti prie kasdienio funkcionavimo.
Kada ašaros gali būti ženklas, kad reikia pagalbos
Jei verksmas tampa labai dažnas, sunkiai kontroliuojamas ar lydimas beviltiškumo jausmo, tai gali būti ne tik emocinė reakcija, bet ir psichologinės būklės požymis. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei:
- verkiama kasdien be aiškios priežasties;
- po verksmo neatsiranda palengvėjimo;
- sutrinka miegas, apetitas, darbingumas;
- atsiranda minčių apie beprasmybę ar savęs nuvertinimą.
Tokiais atvejais verksmas nėra problema pats savaime – problema yra tai, kas jį sukelia, ir čia verta pasitarti su psichologu ar gydytoju.
Ką verta prisiminti
Verksmas nėra silpnumo požymis. Tai natūrali organizmo ir psichikos reakcija į emocinį krūvį. Daugeliu atvejų ašaros padeda sumažinti įtampą, nuraminti nervų sistemą ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
Tačiau jei verksmas tampa nuolatine būsena be palengvėjimo, tai svarbus signalas, kad reikia ne „susitvardyti“, o ieškoti pagalbos. Sveika emocinė savijauta prasideda ne nuo emocijų slopinimo, o nuo jų supratimo ir priėmimo.
Šaltiniai:
Harvard Health Publishing – Is crying good for you?
American Psychological Association – The functions of emotional crying.
Vingerhoets A.J.J.M. – Why Only Humans Weep: Unravelling the Mysteries of Tears.
