Aušinimo skystis (antifrizas) – viena iš svarbiausių variklio aušinimo sistemos dalių. Netinkamas skystis gali mažinti aušinimo efektyvumą, skatinti koroziją ar pažeisti gumines ir metalines detales. Todėl jo pasirinkimas remiantis automobilio marke ir specifikacijomis nėra tik smulkmena – tai dalykas, kuris padeda išvengti problemų ilguoju laikotarpiu.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip išsirinkti tinkamą aušinimo skystį, į kokius techninius parametrus atkreipti dėmesį ir kodėl „vieno tipo visiems“ sprendimas šiandien nėra geriausias.
Kodėl tinkamas aušinimo skystis svarbus
Aušinimo skystis atlieka kelias kritines funkcijas:
- šilumos atidavimas iš variklio (aušinimas);
- apsauga nuo užšalimo žiemą ir nuo verdimo vasarą;
- korozijos kontrolė aušinimo sistemos viduje;
- apsauga nuo putojimo ir nuosėdų susidarymo.
Netinkamas skystis gali sumažinti šias savybes, o tai ilgainiui veda prie:
- perkaitimo rizikos;
- aušinimo sistemos komponentų (radiatorių, siurblių, termostatų) pažeidimų;
- užsikimšimo dėl nerekomenduojamų priedų.
Todėl markės nurodymai nėra rekomendacijos „iš oro“, o konkrečiai sistemai pritaikyti reikalavimai.
Ką reiškia „pagal automobilio markę“
Automobilio gamintojas aušinimo skysčio reikalavimus pateikia konkrečiais standartais ir specifikacijomis. Skystis „pagal markę“ reiškia, kad jis atitinka būtent to gamintojo aušinimo sistemos reikalavimus.
Svarbiausi dalykai, į kuriuos kreipiamas dėmesys:
- chemijos pagrindas (organiniai inhibitoriai ar tradicinės formulės);
- temperatūros diapazonas (kada neužšąla ir neperkaista);
- korozijos inhibitoriai (kaip saugomi metalai, gumos);
- certifikatai ir specifikacijos pagal gamintoją.
Tai reiškia, kad skysčio pasirinkimas neturi būti „universalus“, o suderinamas su gamintojo rekomendacijomis ir specifikacijomis.
Pagrindinės aušinimo skysčių grupės
Aušinimo skysčiai paprastai skirstomi pagal cheminę formulę ir inhibitorius:
- IAT (Inorganic Additive Technology) – tradicinės formulės, dažniausiai oranžinės arba žalsvos spalvos. Tinka senesniems automobiliams, dažnai reikalauja dažnesnio keitimo.
- OAT (Organic Acid Technology) – organinių rūgščių pagrindu, ilgiau tarnauja ir geriau apsaugo nuo korozijos.
- HOAT / Si-OAT – mišrios formulės, dažnai naudojamos moderniuose automobiliuose (geltonos, rožinės arba kitos spalvos), ilgas tarnavimo laikas.
Kiekviena markė gali turėti savo pageidaujamą formulę – pvz., vieni gamintojai rekomenduoja OAT ilgesniam eksploatacijos laikui, kiti – specifiškesnes HOAT versijas.
Kaip rasti gamintojo reikalavimus
Paprasčiausias būdas – žiūrėti:
- vartotojo vadovą (angl. Owner’s Manual);
- serviso knygą;
- ant esamo aušinimo skysčio bako – gamyklinė etiketė dažnai nurodo reikalaujamą tipą;
- oficialią gamintojo svetainę arba serviso duomenų bazę.
Svarbiausia – nepasikliauti tik spalva. Spalva (raudonas, mėlynas, žalias ir kt.) nėra pakankamas kriterijus – skysčių formulės skiriasi net tarp tų pačių atspalvių.
Populiariausi standartai pagal markes (pavyzdžiai)
Žemiau – orientaciniai pavyzdžiai, kaip tam tikri gamintojai žymi savo reikalavimus. Visada tikrinkite oficialius duomenis konkrečiam modeliui.
- Volkswagen / Audi – dažnai reikalauja G12 / G12+ / G13 tipo skysčių (OAT/Si-OAT).
- BMW / Mini – tradiciškai OAT tipo, su specifiniais inhibitoriais.
- Mercedes-Benz – rekomenduoja specialius formulės skysčius su MB229.3 / MB229.5 specifikacijomis.
- Toyota / Lexus – gali naudoti OAT arba su specifikacijomis Toyota Super Long Life Coolant.
- Ford / Mazda – gali reikalauti WSS-M97B44-D ar lygiaverčių standartų.
- General Motors (Chevrolet / Opel) – dažnai DEX-COOL tipo formulės (oranžinės spalvos OAT).
Šie pavyzdžiai yra orientaciniai – konkretus modelis gali turėti kitą reikalavimą.
Kuo skiriasi „universalūs“ skysčiai
Rinkoje yra skysčių, žymimų kaip „universalūs“ arba „multi-vehicle“. Jie bando atitikti kelis standartus iš karto. Tai gali būti patogu, bet:
- jie nebūtinai atitinka specifinius gamintojo reikalavimus;
- gali turėti skirtingus inhibitorius, kurie netinka tam tikroms sistemoms;
- neturėtų būti pasirinkti vietoj konkrečiai nurodyto skysčio, jei gamintojas nurodo tikslesnį tipą.
Todėl „universalus“ tinka tik tais atvejais, kai:
- gamintojas aiškiai leidžia platų suderinamumą;
- skysčio etiketė nurodo tikruosius standartus, kuriuos jis atitinka.
Praktiniai patarimai renkantis aušinimo skystį
- Visada patikrinkite techninius reikalavimus, nurodytus jūsų automobilio vadove.
- Rinkitės skystį su tinkama specifikacija (G12, HOAT, MB229.5 ir pan.), kurią patvirtino gamintojas.
- Nevertinkite skysčio tik pagal spalvą – tai gali klaidinti.
- Jei keičiate skystį pirmą kartą arba keičiate tipą (pvz., iš IAT į OAT), saugiai išplaukite sistemą pagal gamintojo nurodymus, kad išvengtumėte netinkamų mišinių.
- Nauji automobiliai dažnai turi ilgo tarnavimo skysčius, kuriuos keisti reiktų tik pagal intervalus vadove, o ne dažniau „pagal pojūtį“.
Kada verta serviso konsultacija
Jei kyla abejonių:
- apie konkrečią specifikaciją;
- ar skystis tinkamas tam modeliui;
- ar galima maišyti skirtingų tipų skysčius;
geriausia kreiptis į oficialų servisą arba techninį specialistą, nes netinkamas aušinimo skystis gali sukelti brangiai kainuojančių problemų.
Ką verta prisiminti
Tinkamas aušinimo skystis – ne priedas, o integrali variklio aušinimo sistemos dalis. Jis apsaugo nuo korozijos, reguliuoja temperatūrą ir saugo komponentus. Pasirinkimas pagal automobilio markės reikalavimus padeda užtikrinti efektyvų ir ilgaamžį variklio darbą.
Atminkite: nepakanka rasti bet kokį skystį „su gražia etikečių“, – svarbiausia, kad jis atitiktų gamintojo nurodytus standartus ir specifikacijas.
