Transportas

Lenkimas – vienas pavojingiausių manevrų kelyje. Dauguma vairuotojų žino situaciją: priešais lėčiau važiuojantis automobilis, tiesus kelio ruožas, atrodo, viskas aišku. Spaudi akceleratorių stipriau, kad manevras būtų trumpesnis. Kartais tai baigiasi sklandžiai, kartais – labai arti nelaimės. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kada stipresnis pagreitėjimas lenkiant padeda, o kada jis tampa pagrindine rizikos priežastimi. Tai informacinio pobūdžio […]

Beveik kiekvienas vairuotojas yra matęs situaciją, kai užsidega degalų lemputė, o artimiausia degalinė dar „už kelių kilometrų“. Vieni iš karto suka link kolonėlės, kiti ramina save mintimi, kad „ant rezervo dar tikrai pavažiuos“. Tačiau kiek tame tiesos ir kur prasideda reali rizika? Šiame straipsnyje paaiškiname, kiek realiai galima nuvažiuoti užsidegus rezervo indikatoriui, kodėl tai skiriasi

Daugelis vairuotojų techninės apžiūros metu labiausiai bijo stabdžių stendo ar pakabos patikros. Tačiau praktika rodo, kad labai dažnai „užkliūnama“ dėl, atrodytų, smulkmenos – matinių žibintų. Automobilis važiuoja tvarkingai, lempos šviečia, bet apžiūra neįveikta. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl matinti žibintai taip dažnai tampa problema Lietuvoje, ką tikrina techninės apžiūros specialistai ir ką realiai gali padaryti vairuotojas.

Pastaraisiais metais vis dažniau girdimi teiginiai, kad dyzelinių automobilių era baigėsi ir jų pirkimas tampa klaida. Tai ypač dažnai kartojama kalbant apie naudotus automobilius ir BMW markę, kuri Lietuvoje ilgą laiką buvo siejama būtent su dyzeliniais varikliais. Šiame straipsnyje paaiškinama, ar dyzeliniai varikliai iš tiesų nyksta, ką rodo reali BMW eksploatacijos praktika ir kodėl dalis

Karšta vasaros diena, +30 °C, spūstis mieste arba ilga kelionė magistrale. Staiga užsidega įspėjamoji lemputė, kondicionierius pučia tik šiltą orą, o variklio temperatūros rodyklė kyla. Nors dažnai manoma, kad automobiliai labiausiai kenčia žiemą, vasaros karščiai jiems ne mažesnis išbandymas. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kurios automobilio sistemos labiausiai nukenčia per karščius, kokie gedimai pasitaiko dažniausiai ir

Situacija pažįstama daugeliui: važiuoji tais pačiais maršrutais, automobilis tas pats, bet sąnaudos staiga išauga. Vairuotojas ima kaltinti degalų kainas, sezoną ar net patį automobilį, nors reali priežastis dažnai slypi visai kitur. Šiame straipsnyje paaiškinsime vieną ypač dažną vairuotojų klaidą, kuri nepastebimai didina degalų sąnaudas, ir pateiksime paprastus patarimus, kaip jos išvengti. Klaida, kuri kainuoja brangiausiai:

Pastaraisiais metais vis dažniau girdime apie CO₂ ribojimus, taršos mažinimą ir griežtėjančius reikalavimus automobiliams. Vieniems tai skamba kaip tolima Briuselio politika, kiti jau dabar pastebi, kad nauji automobiliai brangsta, o pasirinkimas keičiasi. Kyla natūralus klausimas – ar CO₂ ribojimai iš tikrųjų didina automobilių kainas ir ką tai reiškia paprastam pirkėjui Lietuvoje? Kas yra CO₂ ribojimai

Planuojant ilgesnę kelionę automobiliu po Europą, vienas iš pirmų klausimų – kur verta pildyti degalų baką, o kur tai gali smarkiai paploninti piniginę. Dyzelino kainos skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis centų už litrą, todėl net vienas netinkamas sustojimas gali reikšti keliais dešimtimis eurų didesnes išlaidas. Šiame straipsnyje paprastai paaiškinsime, kur Europoje dyzelinas dažniausiai pigiausias, kur

Perki automobilį, žiūri skelbimus, o foniniame triukšme – „CO₂ ribojimai“, „uždraus benziną“, „viskas brangs“. Daug kas čia kalba jausmais, ne skaičiais. Rezultatas – žmonės arba perka bet ką „kol dar galima“, arba atideda pirkimą iki begalybės. Šiame straipsnyje aiškiai: kas iš CO₂ politikos realiai spaudžia kainas, kur brangimas labiausiai tikėtinas (nauji, naudoti, degalai, mokesčiai), ir