Daugelis namuose duoną laiko taip, kaip įprato dar vaikystėje – palieka ją plastikiniame maišelyje, kuriame parsinešė iš parduotuvės. Tai atrodo patogu: duona neišdžiūsta, ilgiau išlieka minkšta. Tačiau būtent šis įprotis dažnai ir kelia daugiausia problemų.
Dietologai ir maisto saugos specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad maišelis nėra geriausia vieta duonai laikyti, ypač jei ji valgoma kelias dienas. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl taip yra, kas vyksta su duona maišelyje ir kokie laikymo būdai kasdienybėje yra palankesni.
Kas nutinka duonai laikant ją plastikiniame maišelyje
Plastikinis maišelis sulaiko drėgmę. Nors tai padeda duonai išlikti minkštai, kartu susidaro šilto ir drėgno mikroklimato sąlygos, kurios yra idealios terpės pelėsiui vystytis.
Ypač tai aktualu:
- ruginėms ir visagrūdėms duonoms;
- duonai be konservantų;
- šiltesniu metų laiku.
Pelėsis gali pradėti augti dar iki to momento, kai jis tampa aiškiai matomas. Tokiu atveju net nupjovus „blogą vietą“, visa duona jau gali būti mikrobiologiškai pažeista.
Kodėl „neišdžiūsta“ nėra privalumas
Dažnas argumentas už maišelį – „duona neišdžiūsta“. Tačiau dietologai pabrėžia, kad šiek tiek sudžiūvusi duona nėra blogas dalykas, o kartais net saugesnis pasirinkimas nei ilgai drėgna.
Džiūvimas – tai krakmolo struktūros pokytis, kuris nėra pavojingas sveikatai. Tuo tarpu pelėsio toksinai (mikotoksinai) gali būti žalingi, net jei jų nematyti ar neužuosti.
Todėl minkštumas neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis laikymo būdą.
Kodėl tai ypač aktualu „sveikesnėms“ duonoms
Visagrūdė, ruginė ar raugo duona dažnai laikoma sveikesniu pasirinkimu, tačiau ji:
- turi daugiau drėgmės;
- dažnai neturi konservantų;
- greičiau genda netinkamomis sąlygomis.
Būtent tokia duona plastikiniame maišelyje genda greičiausiai, nors iš pažiūros gali atrodyti „normali“ dar kelias dienas.
Ką rekomenduoja daryti vietoj to
Dietologai ir maisto specialistai rekomenduoja rinktis laikymo būdus, kurie leidžia duonai „kvėpuoti“, bet kartu saugo ją nuo per greito išdžiūvimo.
Vienas paprasčiausių sprendimų – popierinis maišelis, kuris sugeria perteklinę drėgmę ir mažina pelėsio riziką. Dar geresnis variantas – medinė arba metalinė duoninė, laikoma sausoje, ne per šiltoje vietoje.
Jei duona perkama ilgesniam laikui, praktiškas sprendimas – pjaustyti ir užšaldyti. Šaldiklyje duona išlaiko skonį ir maistinę vertę, o pelėsio rizika praktiškai išnyksta.
Ar šaldytuvas – gera išeitis
Šaldytuvas dažnai pasirenkamas kaip kompromisas, tačiau tai nėra idealus sprendimas kasdieniam laikymui. Žemoje temperatūroje duona greičiau kietėja ir praranda tekstūrą, nors pelėsis vystosi lėčiau.
Šaldytuvas gali būti laikinas sprendimas labai šiltomis dienomis, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis dažniausiai suprastina duonos skonį.
Kada duoną tikrai reikėtų išmesti
Svarbu prisiminti: jei ant duonos atsirado pelėsis, jos valgyti nebegalima, net jei pažeista vieta atrodo maža. Pelėsio šaknys gali būti išplitusios visame kepinyje.
Taip pat atsargiai reikėtų vertinti:
- rūgštų, neįprastą kvapą;
- lipnią, neįprastą tekstūrą;
- kartų ar keistą skonį.
Tokiais atvejais saugiau duoną išmesti, o ne bandyti „išgelbėti“.
Ką verta prisiminti
Duonos laikymas plastikiniame maišelyje yra patogus, bet ne pats saugiausias sprendimas. Drėgmė ir šiluma skatina pelėsio augimą, net jei jis dar nematomas. Dietologai todėl rekomenduoja rinktis kvėpuojančius laikymo būdus arba šaldymą, jei duona laikoma ilgiau.
Kasdienybėje geriausiai veikia paprasti sprendimai: mažesnis kiekis, tinkama laikymo vieta ir supratimas, kad šiek tiek sudžiūvusi duona dažnai yra saugesnė nei per ilgai „minkšta“.
Šaltiniai:
European Food Safety Authority (EFSA) – Mycotoxins in food.
Harvard T.H. Chan School of Public Health – Food storage and safety.
Food Standards Agency (UK) – Bread storage and mould safety.
