Sodas ir daržas

Orchidėjos dažnai atrodo tvirtos ir ilgaamžės, kol vieną dieną staiga pradeda nykti. Lapai praranda stangrumą, šaknys keičia spalvą, žiedai krenta anksčiau laiko. Dažniausiai tuo metu augalas jau ilgą laiką siunčia signalus, bet jie lieka nepastebėti. Problema ta, kad orchidėjos serga tyliai, be ryškių požymių. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kokie ženklai išduoda orchidėjos ligą, kodėl jie dažnai […]

Hortenzija auga vešli, lapai dideli, krūmas atrodo sveikas, bet žiedų – nė vieno. Daugeliui sodininkų tai pažįstama situacija, ypač po „tvarkingo“ pavasarinio genėjimo. Atrodo, kad viskas padaryta teisingai, tačiau rezultatas priešingas. Patyrę sodininkai sako tiesiai: dažniausiai hortenzija nebežydi dėl vienos, labai konkrečios genėjimo klaidos. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas tai per klaida ir kaip genėti taip,

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, bet kartu ir vienos labiausiai stebinančių. Pas vienus jos žydi rožiniais žiedais, pas kitus – sodriai mėlynais, nors augalas tas pats. Dėl to kyla daug klausimų: ar tai veislė, ar trąšos, ar tiesiog sėkmė? Patyrę sodininkai žino atsakymą – hortenzijos spalvą lemia vienas pagrindinis dalykas, kurį galima gana lengvai

Persikas daugeliui atrodo kaip gražus, bet probleminis vaismedis. Vieniems jis nušąla, kitiems serga, tretiems žydi, bet vaisių taip ir nesulaukiama. Dėl to persikas dažnai įgyja „neįmanomo auginti“ reputaciją. Tačiau patyrę sodininkai sako kitaip: persikas nėra neįmanomas – jis tiesiog reikalauja tikslios, o ne bet kokios priežiūros. Šiame straipsnyje aiškiai ir praktiškai paaiškinsime, ką daryti, kad

Kai darže ar vejoje pasirodo kurmiai, pirma reakcija dažnai būna radikali – ieškoma nuodų ar spąstų. Tačiau patyrę sodininkai seniai žino, kad kova su kurmiais nebūtinai turi būti žiauri ar pavojinga. Yra paprastas sprendimas, kuris veikia greitai ir patikimai, nes remiasi tuo, ko kurmiai negali pakęsti labiausiai – kvapu. Ir tam nereikia nei chemijos, nei

Kai serenčiai nustoja žydėti, daugelis daržininkų juos tiesiog išrauna ir išmeta. Atrodo logiška – žiedų nebėra, grožio mažai, vadinasi, augalas atliko savo darbą. Tačiau patyrę sodininkai elgiasi kitaip. Jie žino, kad net ir nužydėję serenčiai darže gali būti labai naudingi. Išmesti juos – tas pats, kas atsisakyti nemokamos pagalbos dirvai ir augalams. Šiame straipsnyje paaiškinsime,

Nektarinai daugeliui atrodo kaip pietų kraštų vaisiai, todėl bandymai juos auginti Lietuvoje neretai baigiasi nusivylimu. Medelis auga, žydi, bet vaisiai nesimezga arba sunoksta tik pavieniai. Vis dėlto patyrę sodininkai įrodo, kad ir mūsų klimato sąlygomis galima sulaukti ne tik žiedų, bet ir realaus, valgomo derliaus. Tam reikia ne stebuklų, o kelių gerai apgalvotų sprendimų, kurie

Pavasarį ir vasaros pradžioje daržuose bei soduose netrūksta žalumos. Kai kurie lapai atrodo sultingi, švieži, net „valgomi“, todėl kyla pagunda juos panaudoti virtuvėje. Tačiau yra lapų, kuriuos verčiau laikyti ne maistu, o naudinga žaliava gėlėms. Išmesti juos būtų klaida, bet dėti į lėkštę – taip pat. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kokių lapų nevertėtų valgyti, kodėl jie

Pamačius vikšrus ant augalų, pirmoji reakcija dažnai būna viena – naikinti. Atrodo, kad jie tuoj nuės lapus ir paliks plikus stiebus. Tačiau toks požiūris ne visada teisingas. Ne visi vikšrai darže ar sode yra kenkėjai, o kai kurie net atneša daugiau naudos nei žalos. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kodėl dalies vikšrų naikinti nereikėtų, kaip atskirti pavojingus

Mintis viliojanti: išeini ryte į sodą, praeini pro obelis, o po pušimi ar beržu stovi baravykas. Daugelis taip ir daro pirmą klaidą – nusiperka „baravykų grybienos“, paberia ją į lysvę ir laukia derliaus kaip nuo agurkų. Po metų nieko, po dviejų irgi nieko, o tada sakoma, kad „čia visi tie grybai – apgaulė“. Baravyką užsiauginti