Sodas ir daržas

Piktžolės darže atsiranda greičiau nei norėtųsi. Vos kelios šiltesnės dienos, ir tarp plytelių, takeliuose ar lysvėse jau žaliuoja tai, ko tikrai nesėjote. Daugelis griebiasi cheminių purškalų, bet vėliau stebisi, kad dirva „mirusi“, o augalai šalia pradeda skursti. Tuo tarpu paprastas, natūralus sprendimas dažnai veikia ne tik greičiau, bet ir tiksliau. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, koks natūralus […]

Šeivamedis laikomas nereikliu augalu. Pasodini, ir jis turėtų augti beveik pats. Tačiau praktikoje daugelis sodininkų susiduria su tuo pačiu vaizdu: krūmas gyvas, lapai žali, bet augimas lėtas, ūgliai trumpi, o apie vešlų krūmą ar žiedus tenka tik pasvajoti. Dažnai pradedama ieškoti ligų ar kenkėjų, nors problema slypi daug paprasčiau. Dažniausiai šeivamedis nestiebiasi todėl, kad jam

Orchidėjos dažnai atrodo tvirtos ir ilgaamžės, kol vieną dieną staiga pradeda nykti. Lapai praranda stangrumą, šaknys keičia spalvą, žiedai krenta anksčiau laiko. Dažniausiai tuo metu augalas jau ilgą laiką siunčia signalus, bet jie lieka nepastebėti. Problema ta, kad orchidėjos serga tyliai, be ryškių požymių. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kokie ženklai išduoda orchidėjos ligą, kodėl jie dažnai

Hortenzija auga vešli, lapai dideli, krūmas atrodo sveikas, bet žiedų – nė vieno. Daugeliui sodininkų tai pažįstama situacija, ypač po „tvarkingo“ pavasarinio genėjimo. Atrodo, kad viskas padaryta teisingai, tačiau rezultatas priešingas. Patyrę sodininkai sako tiesiai: dažniausiai hortenzija nebežydi dėl vienos, labai konkrečios genėjimo klaidos. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas tai per klaida ir kaip genėti taip,

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, bet kartu ir vienos labiausiai stebinančių. Pas vienus jos žydi rožiniais žiedais, pas kitus – sodriai mėlynais, nors augalas tas pats. Dėl to kyla daug klausimų: ar tai veislė, ar trąšos, ar tiesiog sėkmė? Patyrę sodininkai žino atsakymą – hortenzijos spalvą lemia vienas pagrindinis dalykas, kurį galima gana lengvai

Persikas daugeliui atrodo kaip gražus, bet probleminis vaismedis. Vieniems jis nušąla, kitiems serga, tretiems žydi, bet vaisių taip ir nesulaukiama. Dėl to persikas dažnai įgyja „neįmanomo auginti“ reputaciją. Tačiau patyrę sodininkai sako kitaip: persikas nėra neįmanomas – jis tiesiog reikalauja tikslios, o ne bet kokios priežiūros. Šiame straipsnyje aiškiai ir praktiškai paaiškinsime, ką daryti, kad

Kai darže ar vejoje pasirodo kurmiai, pirma reakcija dažnai būna radikali – ieškoma nuodų ar spąstų. Tačiau patyrę sodininkai seniai žino, kad kova su kurmiais nebūtinai turi būti žiauri ar pavojinga. Yra paprastas sprendimas, kuris veikia greitai ir patikimai, nes remiasi tuo, ko kurmiai negali pakęsti labiausiai – kvapu. Ir tam nereikia nei chemijos, nei

Kai serenčiai nustoja žydėti, daugelis daržininkų juos tiesiog išrauna ir išmeta. Atrodo logiška – žiedų nebėra, grožio mažai, vadinasi, augalas atliko savo darbą. Tačiau patyrę sodininkai elgiasi kitaip. Jie žino, kad net ir nužydėję serenčiai darže gali būti labai naudingi. Išmesti juos – tas pats, kas atsisakyti nemokamos pagalbos dirvai ir augalams. Šiame straipsnyje paaiškinsime,

Nektarinai daugeliui atrodo kaip pietų kraštų vaisiai, todėl bandymai juos auginti Lietuvoje neretai baigiasi nusivylimu. Medelis auga, žydi, bet vaisiai nesimezga arba sunoksta tik pavieniai. Vis dėlto patyrę sodininkai įrodo, kad ir mūsų klimato sąlygomis galima sulaukti ne tik žiedų, bet ir realaus, valgomo derliaus. Tam reikia ne stebuklų, o kelių gerai apgalvotų sprendimų, kurie

Pavasarį ir vasaros pradžioje daržuose bei soduose netrūksta žalumos. Kai kurie lapai atrodo sultingi, švieži, net „valgomi“, todėl kyla pagunda juos panaudoti virtuvėje. Tačiau yra lapų, kuriuos verčiau laikyti ne maistu, o naudinga žaliava gėlėms. Išmesti juos būtų klaida, bet dėti į lėkštę – taip pat. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kokių lapų nevertėtų valgyti, kodėl jie