Pavasarį ir rudenį daržuose vis dar galima pamatyti tą patį vaizdą: iš kibiro beriami krosnies pelenai, nes „taip darydavo seneliai“. Vieni tiki, kad tai beveik universali trąša, kiti pelenų bijo kaip ugnies, nes girdėjo, jog jie naikina dirvą. Tiesa yra paprastesnė, bet ne tokia patogi – pelenai gali būti ir naudingi, ir labai žalingi.
Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kas iš tiesų yra krosnies pelenai, kada jie padeda augalams, o kada daro daugiau žalos nei naudos.
Kas iš tikrųjų yra krosnies pelenai
Medienos pelenai nėra trąša klasikine prasme. Juose nėra azoto, tačiau yra kalcio, kalio, fosforo ir kitų mineralų. Svarbiausia jų savybė – labai šarminė reakcija. Tai reiškia, kad pelenai stipriai didina dirvos pH.
Būtent dėl šios savybės ir kyla daug problemų. Pelenai neveikia „švelniai“. Net nedidelis kiekis gali pastebimai pakeisti dirvos savybes, ypač jei dirva lengva arba jau ir taip nėra rūgšti.
Kada pelenai gali būti naudingi darže
Pelenai gali būti naudingi tik tuomet, kai dirva yra aiškiai rūgšti. Tokiose dirvose jie veikia panašiai kaip kalkės ir padeda neutralizuoti rūgštumą. Tai ypač aktualu kai kuriuose Lietuvos regionuose, kur dirvos natūraliai rūgštesnės.
Be to, pelenai gali būti naudingi augalams, kuriems reikia daugiau kalio. Tačiau šis poveikis nėra ilgalaikis ir negali pakeisti subalansuoto tręšimo. Pelenai labiau koreguoja dirvą nei maitina augalus.
Kada pelenai pradeda kenkti dirvai
Didžiausia žala atsiranda tada, kai pelenai beriami profilaktiškai, neįvertinus dirvos būklės. Jei dirva jau yra neutrali ar silpnai šarminė, pelenai ją dar labiau išbalansuoja. Tokiu atveju augalai nebegali pasisavinti kai kurių maisto medžiagų, nors jų dirvoje ir yra.
Ypač jautrūs pelenams yra rūgščią dirvą mėgstantys augalai. Po pelenų naudojimo jie pradeda skursti, gelsta lapai, silpnėja augimas. Tai dažnai klaidingai priskiriama ligoms, nors tikroji priežastis – netinkamas dirvos pH.
Dažniausi mitai apie pelenus darže
Vienas populiariausių mitų – kad pelenus galima berti kasmet ir visur. Tai nėra tiesa. Reguliarus pelenų naudojimas be dirvos tyrimo ilgainiui sugadina dirvos balansą.
Kitas mitas – kad pelenai tinka visiems augalams. Iš tikrųjų jie tinkami tik nedidelei daliai daržo kultūrų ir tik tam tikromis sąlygomis. Taip pat klaidinga manyti, kad kuo daugiau pelenų, tuo geriau. Su pelenais persistengti labai lengva.
Ką svarbu žinoti Lietuvos sąlygomis
Lietuvoje daug dirvų jau dabar yra arti neutralios reakcijos, ypač intensyviai prižiūrimuose daržuose. Be to, lietingi sezonai išplauna maisto medžiagas, bet pelenų šarminis poveikis išlieka ilgai. Todėl pelenus reikėtų naudoti tik saikingai ir tik tada, kai tikrai žinoma, kad dirva per rūgšti.
Svarbu ir tai, kad tinka tik švarių malkų pelenai. Jokiu būdu negalima naudoti pelenų nuo dažytos, impregnuotos ar kitaip apdorotos medienos.
Kai mažiau yra geriau
Pelenai iš krosnies nėra nei stebuklas, nei nuodas. Tai stipri priemonė, kuri reikalauja supratimo ir saiko. Tinkamai naudojami jie gali padėti pakoreguoti dirvą, bet naudojami aklai – ilgainiui ją sugadina. Darže, kaip ir visur kitur, geriausi rezultatai pasiekiami ne dideliais kiekiais, o apgalvotais sprendimais.
