Tvarkingai prižiūrimas baseinas nėra infekcijų židinys, tačiau vien chloro kvapas saugumo negarantuoja. Riziką labiausiai mažina paprasti veiksmai: neiti į vandenį viduriuojant, nusiprausti prieš maudynes, nenuryti vandens, saugoti akis, ausis ir pažeistą odą. Šiame vadove – ką patikrinti prieš lipant į baseiną ir kada simptomų geriau neignoruoti.
- Didžiausia su baseinais siejama infekcijų rizika kyla nuryjant mikrobais užteršto vandens; chloras mikrobus naikina ne akimirksniu.
- Prieš baseiną nusiprauskite maždaug minutę, o viduriuodami, karščiuodami ar turėdami neuždengtą žaizdą maudynes atidėkite.
- Vandenyje nerykite vandens, kontaktinius lęšius išsiimkite, o bendrose dušo ir persirengimo zonose avėkite savo šlepetes.
- Po maudynių nusiprauskite, gerai nusausinkite ausis ir pėdas; jei atsirado ausies skausmas, gausus bėrimas, viduriavimas ar blogėja savijauta, kreipkitės į medikus.
Kokia infekcijų rizika baseine yra reali
Tinkamai prižiūrimas viešasis baseinas turi atitikti higienos reikalavimus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad vandens kokybė turi būti tikrinama laboratorijoje, vanduo periodiškai dezinfekuojamas, o dušų, prausyklų ir tualetų įrenginiai valomi bei dezinfekuojami kasdien. Tai gerokai sumažina riziką, bet jos nepaverčia nuliu.
Dažniausia su maudynėmis siejama infekcinė problema yra viduriavimas. Jį sukeliantys mikrobai gali patekti į organizmą netyčia nurijus užteršto vandens. CDC pabrėžia, kad chloras ar bromas daugumą mikrobų nukenksmina per kelias minutes, o ne tą pačią sekundę. Kai kurie sukėlėjai atsparesni: parazitas Cryptosporidium gali išlikti ilgiau kaip septynias dienas net tinkamai chloruotame vandenyje.
Kitos problemos susijusios ne tik su pačiu baseino vandeniu. Drėgnose persirengimo ir dušo zonose gali plisti odos grybelis, užsilikęs vanduo ausyje sudaro sąlygas išorinės ausies uždegimui, o sūkurinėse voniose netinkamai prižiūrimas vanduo gali sukelti odos bėrimą. Stiprus akių ar kvėpavimo takų dirginimas nebūtinai reiškia infekciją – jį gali sukelti chloraminai ir prasta oro apykaita.
Vienos minutės pasiruošimas prieš lipant į vandenį
Pirmas sprendimas priimamas dar namuose. Jei viduriuojate, karščiuojate, vemiate ar jaučiatės ūmiai susirgę, maudynes atidėkite. Viduriuojantis žmogus gali užteršti vandenį net pats to nepastebėdamas. Jei gydytojas patvirtino kriptosporidiozę, CDC rekomenduoja į vandenį negrįžti dvi savaites po to, kai viduriavimas visiškai baigėsi.
Atvirą pjūvį, pooperacinę ar auskaro žaizdą geriausia saugoti nuo vandens. Jei maudytis būtina, žaizda turi būti visiškai uždengta vandeniui atspariu tvarsčiu. Jeigu tvarstis nelaiko arba žaizda šlapiuoja, saugiau likti krante.
Baseine nusiprauskite duše be maudymosi kostiumėlio, jei tai leidžia privatumo sąlygos. Maždaug minutės dušas nuplauna didelę dalį prakaito, odos riebalų ir nešvarumų, kurie eikvoja vandenyje esančias dezinfekavimo medžiagas. Tai paprastas veiksmas, naudingas ne tik jums, bet ir kitiems lankytojams.
Vandenyje svarbiausia – jo nenuryti
Plaukiant vandens į burną patenka lengvai, todėl verta sąmoningai formuoti įprotį jo nenuryti. Vaikams šią taisyklę paaiškinkite prieš maudynes ir priminkite be gąsdinimo. Mažiems vaikams darykite reguliarias tualeto pertraukas, o sauskelnes keiskite tam skirtoje vietoje, ne prie baseino krašto.
Kontaktinius lęšius geriausia išsiimti dar prieš baseiną. Vanduo gali pakeisti minkšto lęšio formą, prispausti jį prie akies ir atnešti mikroorganizmų. Jei be lęšių nematote pakankamai gerai, pasitarkite su akių priežiūros specialistu dėl plaukimo akinių su dioptrijomis. Vien sandarūs akiniai nėra patikima garantija, kad vanduo nepasieks lęšių.
Atkreipkite dėmesį ir į aplinką. Turėtumėte matyti giliausios baseino vietos dugną ir nutekėjimo angą. Jei vanduo neįprastai drumstas, juntamas stiprus akis ar gerklę graužiantis kvapas, aplinka akivaizdžiai nešvari arba nėra matomos saugos įrangos, nelipkite į vandenį ir praneškite darbuotojui. Vien „stiprus chloro kvapas“ nėra švaros įrodymas.
Ką padaryti išlipus iš baseino
Po maudynių nusiprauskite švariu vandeniu ir persirenkite sausais drabužiais. Pėdas, ypač tarpupirščius, gerai nusausinkite. Bendrose dušo, pirties ir persirengimo zonose avėkite savo plaunamas šlepetes, o rankšluosčiu bei skutimosi priemonėmis nesidalykite.
Ausis sausinkite švelniai. Pakreipkite galvą taip, kad kiekviena ausis būtų nukreipta žemyn, leiskite vandeniui ištekėti ir išorinę ausį nusausinkite rankšluosčiu. Į ausies kanalą nekiškite vatos pagaliukų ar kitų daiktų – ausų siera padeda apsaugoti kanalo odą.
Maudymosi kostiumėlį ir rankšluostį išskalbkite bei visiškai išdžiovinkite. Drėgni daiktai, uždaryti sportiniame krepšyje iki kito apsilankymo, nėra gera higienos praktika. Jei baseine naudojote asmenines šlepetes ar plaukimo akinius, juos taip pat nuplaukite ir išdžiovinkite.
Kada simptomų nelaukti, kol praeis savaime
Ne kiekvienas paraudimas po baseino yra infekcija. Akys ar oda gali trumpai reaguoti į dezinfekavimo medžiagas, o išsausėjusi oda gali perštėti. Tačiau užsitęsęs arba stiprėjantis negalavimas vertas dėmesio, ypač jei simptomai prasidėjo per kelias dienas po maudynių.
Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei atsirado viduriavimas, karščiavimas, plintantis ar pūliuojantis bėrimas, stiprus ausies skausmas, paraudimas ar išskyros iš ausies. Dėl ryškaus akies skausmo, jautrumo šviesai, suprastėjusio matymo ar kvėpavimo pasunkėjimo pagalbos ieškokite nedelsdami. Kontaktinių lęšių nebedėkite, kol akies neįvertino specialistas.
Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, nėščiosioms ir mažiems vaikams verta būti atsargesniems. CDC šias grupes priskiria didesnės rizikos lankytojams. Jei dėl sveikatos būklės abejojate, prieš maudynes pasitarkite su gydytoju.
Ramus baseinas prasideda nuo kelių įpročių
Viešųjų baseinų vengti nereikia. Daugiausia naudos duoda ne sudėtingos priemonės, o nuosekli rutina: eiti tik gerai jaučiantis, prieš plaukimą nusiprausti, vandenyje jo nenuryti, saugoti akis ir žaizdas, o po maudynių gerai nusausinti ausis bei pėdas. Jei baseino aplinka kelia pagrįstų abejonių, paslaugos teikėjo paprašykite paaiškinti, kada paskutinį kartą tikrinta vandens kokybė; nesulaukę reakcijos, apie galimus pažeidimus galite pranešti NVSC.
Šaltiniai
- Ką turėtume žinoti eidami į baseiną — Nacionalinis visuomenės sveikatos centras
- Preventing Swimming-related Illnesses — Centers for Disease Control and Prevention
- Preventing Swimmer’s Ear — Centers for Disease Control and Prevention
- Healthy Habits: Keeping Water Away from Contact Lenses — Centers for Disease Control and Prevention
- Lietuvos higienos norma HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ — e-Seimas
