Sodas ir daržas

Vieną vakarą viskas gražu, o ryte – skylėtos salotos, nugraužti daigai ir blizgantys gleivių takai. Šliužai gali per kelias naktis padaryti daugiau žalos nei sausra per savaitę. Daugelis griebiasi granulių, tačiau vis daugiau sodininkų ieško sprendimų be chemijos. Gera žinia – yra natūralių būdų, kurie tikrai veikia, jei naudojami sistemingai, o ne vieną kartą. Pirmiausia […]

Šalavijas daugeliui siejasi su arbata ar mėsiškais patiekalais, bet patyrę daržininkai jį vertina ne tik dėl skonio. Šis kvapnus, pusiau sumedėjęs augalas gali atlikti daugiau funkcijų nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tinkamai pasodintas šalavijas tampa ir natūraliu pagalbininku darže – padeda valdyti kenkėjus, gerina mikroklimatą ir pritraukia naudingus vabzdžius. Stiprus kvapas – natūralus barjeras Šalavijo

Morkas pasėjote tvarkingai, sudygo gražiai, bet išrovus dalį šaknų – jose vingiuoja takeliai. Tai morkinės musės darbas. Daugelis tokioje situacijoje griebiasi insekticidų, tačiau vis daugiau daržininkų ieško sprendimų be chemijos. Ir nustemba – paprasti, bet nuosekliai taikomi metodai gali sumažinti pažeidimus kelis kartus. Štai kas iš tiesų veikia. Kodėl morkas puola būtent morkinė musė Didžiausią

Šiltnamyje oras drėgnas, naktimis atvėsta, rytais kaupiasi kondensatas – idealios sąlygos pelėsiui. Ant dirvos, medinių konstrukcijų ar net augalų lapų atsiranda pilkšvas ar baltas apnašas. Pirmas impulsas – ieškoti stiprios chemijos. Tačiau patyrę daržininkai pirmiausia išbando paprastą, namuose pasigaminamą purškalą, kuris gali padėti sumažinti pelėsio plitimą be agresyvių priemonių. Svarbiausia – suprasti, kad purškalas padeda,

Daugelis daržininkų ieško egzotiškų, retų ar „supermaistinių“ augalų, tačiau kartais tikras turtas auga visai šalia – tyliai, be reklamos. Vienas tokių – isopas (Hyssopus officinalis). Jis dažnai auginamas tik kaip dekoratyvinis ar prieskoninis augalas, tačiau jo vertė gerokai platesnė. Net patyrę žolininkai pabrėžia, kad tai vienas universalesnių, bet nepelnytai primirštų augalų. Kodėl isopas vertas vietos

Levandos žydi gausiai tik tada, kai yra kompaktiškos ir reguliariai prižiūrimos. Tačiau viena klaida su žirklėmis – ir kitais metais žiedų gali būti gerokai mažiau. Dažniausiai problema ne per mažas, o neteisingu metu atliktas genėjimas. Šiame straipsnyje – aiškiai ir praktiškai, kada ir kaip genėti levandas, kad jos kasmet būtų tankios ir violetinės. Kada genėti

Dar prieš mineralinių trąšų bumą svogūnai būdavo auginami paprastai, bet derlius – tvirtas ir gerai laikydavosi iki pavasario. Šiandien, kai lysvės dažnai pertręšiamos ir perlaistomos, svogūnai užauga gražūs, bet minkšti, greitai pūva ar prasčiau laikosi sandėlyje. Todėl senas, paprastas būdas vėl grįžta į daržus – ir ne be priežasties. Kalba eina apie medžio pelenus, kuriuos

Daugelis mano, kad levandoms reikia ypatingos žemės, trąšų ir nuolatinės priežiūros. Tačiau tiesa priešinga – levandos dažniau žūsta nuo per gero rūpesčio nei nuo skurdesnės dirvos. Jos kilusios iš sausų, akmenuotų vietovių, todėl per daug derlinga ir drėgna žemė joms netinka. Jei pasodinsite teisingai, jos gali žydėti net ir gana prastoje žemėje. Pagrindinė taisyklė –

Šluotelinės hortenzijos laikomos vienomis patikimiausių dekoratyvinių krūmų Lietuvoje. Jos ištvermingos, kasmet žydi ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Tačiau net ir šis augalas gali prarasti formą, žiedų gausą ar net nusilpti, jei genimas netinkamu laiku. Dažniausias klausimas – ar genėti rudenį, ar laukti pavasario? Atsakymas paprastas: abu laikai galimi, bet tik jei žinote, ką darote. Kodėl šluotelinės

Darže dažnai galvojame apie kiekvieną augalą atskirai – atskira lysvė morkoms, atskira svogūnams, dar kita – pomidorams. Tačiau patyrę daržininkai žino: kai kurie augalai vienas kitam padeda, o pasodinti protingai gali duoti daugiau derliaus, mažiau kenkėjų ir net mažiau darbo. Mišrus sodinimas nėra mada – tai praktiškas būdas išnaudoti erdvę ir natūralius augalų ryšius. Morkos