Sodas ir daržas

Daržas gali būti ravimas, laistomas ir prižiūrimas be poilsio, bet derlius vis tiek nuvilia. Augalai skursta, lapai blyškūs, o žemė po lietaus tampa kieta kaip plyta arba, priešingai, ilgai laikosi šlapia. Tokiose situacijose problema beveik visada slypi ne augaluose, o dirvoje. Patyrę daržininkai žino paprastą tiesą: derlius prasideda nuo gyvos, derlingos dirvos, o ne nuo […]

Didžiulės, pūkuotos šluotelės, banguojančios vėjyje, atrodo lyg iš pietų kraštų sodų ar dizainerių žurnalų. Būtent taip atrodo argentininė kordaterija, dar vadinama pampų žole. Daugeliui ji atrodo per daug egzotiška Lietuvos sąlygoms, todėl dažnai lieka tik svajonė. Tačiau patyrę sodininkai žino – kordaterija gali augti ir pas mus, jei suprantamos kelios esminės priežiūros taisyklės. Šiame straipsnyje

Imbierą daugelis pažįsta tik kaip šaknį iš parduotuvės, kuri keliauja į arbatą ar patiekalus. Tačiau nedaugelis susimąsto, kad tas pats imbiero gabalėlis gali tapti kambarinio augalo pradžia. Kartais užtenka vieno daigo vazone, kad po kelių mėnesių turėtumėte ne tik egzotišką žalumą namuose, bet ir savo užaugintą imbierą. Kodėl imbieras puikiai tinka auginti namuose Imbieras yra

Daugeliui sodininkų pažįstama situacija: augalai lyg ir auga, bet atrodo silpni, derlius kuklus, o trąšų pirkti nesinori. Tuo tarpu po kojomis – kibirai žaliavos, kuri dažnai keliauja į kompostą arba šiukšles. Patyrę sodininkai seniai žino, kad paprastas žolelių užpilas gali veikti ne prasčiau nei pirktinės trąšos. Svarbiausia – žinoti, kaip jį teisingai paruošti ir naudoti,

Sugedęs pienas dažniausiai keliauja tiesiai į kriauklę, tačiau patyrę sodininkai jį mato visai kitaip – kaip nemokamą ir veiksmingą pagalbininką augalams. Skamba keistai, bet tam tikromis sąlygomis sugedęs pienas gali duoti geresnį efektą nei kai kurios trąšos. Svarbiausia – žinoti, kuriems augalams jis tinka, o kuriems gali pakenkti. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime, kur pienas veikia,

Rudenį sodas ir gėlynas atrodo pavargęs, todėl dažnas nusprendžia: „paliksiu, kaip yra – pavasarį sutvarkysiu“. Deja, kai kuriems augalams toks sprendimas tampa lemtingas. Kasmet daroma ta pati kritinė klaida – augalai, kurie mūsų klimato žiemų neatlaiko, paliekami lauke tikintis, kad „gal peržiemos“. Rezultatas visada tas pats: pavasarį jų tiesiog nebelieka. Šiame straipsnyje aiškiai paaiškinsime, kurių

Iš pradžių paruduoja tik keli spygliai, vėliau džiūvimas plinta, o per sezoną gražus spygliuotis praranda formą ir gyvybę. Daugelis tikisi, kad „atsigaus pats“, bet spygliuočiai taip neveikia. Kai jie pradeda džiūti, tai aiškus pavojaus signalas, o delsimas dažnai kainuoja visą augalą. Šiame straipsnyje – konkretūs, skubūs veiksmai, kuriuos reikia atlikti iš karto, kol dar ne

Žiemą ar ankstyvą pavasarį norisi bent trupučio žalumos, bet ne visi turi laiko ar noro auginti sudėtingus augalus. Todėl svogūnų laiškai ant palangės – vienas paprasčiausių ir patikimiausių sprendimų. Atrodo, kad čia nėra ką sugadinti, tačiau realybėje vieniems laiškai auga stori ir sultingi, o kitiems – ploni, gelstantys ar greitai vystantys. Skirtumas slypi ne sėkmėje,

Geras svogūnų derlius džiugina tik iki tol, kol ateina ruduo. Tada prasideda kita istorija: dėžės pilnos, vietos mažai, o po kelių savaičių dalis svogūnų pradeda minkštėti, pelyti ar net visiškai supūva. Atrodo, kad viskas padaryta teisingai, bet nuostoliai kartojasi kasmet. Patyrę daržininkai žino – svogūnų gedimas beveik niekada nėra atsitiktinis. Jį lemia keli labai konkretūs

Rudenį rožės dar dažnai atrodo stiprios ir gyvybingos, todėl dalis sodininkų mano, kad jos puikiai peržiemos ir be papildomos pagalbos. Kiti, priešingai, skuba jas uždengti per anksti ir per storai. Abi strategijos dažnai baigiasi tuo pačiu – pavasarį rožės sunkiai bunda, dalis ūglių būna nušalę arba supuvę. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip rožes pridengti teisingai, kada