Miegas dažnai nuvertinamas, kol nepradeda kenkti savijautai. Neretai manoma, kad pakanka „atsigriebti“ savaitgaliais arba tiesiog priprasti prie mažesnio miego kiekio. Tačiau tyrimai rodo, kad tam tikri miego įpročiai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Kai kurie jų siejami ne tik su nuovargiu ar prasta koncentracija, bet ir su didesne širdies ligų, metabolinių sutrikimų ir net ankstyvos mirties rizika.
Kas vyksta organizme, kai trūksta miego?
Miegas yra aktyvus procesas, kurio metu organizmas atsistato. Jo metu reguliuojami hormonai, stiprinama imuninė sistema, apdorojama informacija.
Kai miego trūksta arba jis yra nekokybiškas, gali sutrikti:
• hormonų pusiausvyra
• gliukozės reguliacija
• uždegiminiai procesai
• nervų sistemos veikla
Ilgainiui tai gali prisidėti prie lėtinių ligų vystymosi.
Per trumpas miegas
Vienas dažniausių rizikos veiksnių – nuolatinis miego trūkumas. Suaugusiam žmogui dažniausiai rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas per parą.
Jei miegama mažiau:
• didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika
• gali sutrikti medžiagų apykaita
• dažniau jaučiamas nuovargis ir dirglumas
Trumpas miegas ilgainiui gali turėti kumuliacinį efektą.
Per ilgas miegas
Nors gali atrodyti priešingai, per ilgas miegas taip pat siejamas su tam tikromis rizikomis.
Reguliarus miegojimas ilgiau nei 9–10 valandų gali būti susijęs su:
• mažesniu fiziniu aktyvumu
• galimomis sveikatos problemomis
• padidėjusia kai kurių ligų rizika
Svarbu pabrėžti, kad per ilgas miegas dažnai yra pasekmė, o ne priežastis.
Nereguliarus miego režimas
Miego grafiko svyravimai gali turėti didelę įtaką organizmui. Skirtingas miego laikas darbo dienomis ir savaitgaliais trikdo vidinį laikrodį.
Tai gali lemti:
• prastesnę miego kokybę
• didesnį nuovargį dienos metu
• hormonų disbalansą
Net jei bendras miego kiekis pakankamas, nereguliarumas gali sumažinti jo naudą.
Ekranai prieš miegą
Telefonai, kompiuteriai ir televizoriai skleidžia mėlyną šviesą, kuri gali slopinti melatonino – miego hormono – gamybą.
Dėl to:
• sunkiau užmigti
• miegas tampa paviršutiniškesnis
• gali sutrumpėti gilaus miego fazė
Net nedideli pokyčiai, pavyzdžiui, ekranų ribojimas prieš miegą, gali turėti įtakos.
Kada verta sunerimti?
Kartais prastas miegas gali būti rimtesnių problemų signalas.
Vertėtų pasitarti su gydytoju, jei:
• ilgai kamuoja nemiga
• dažnai pabundate naktį
• jaučiatės nuolat pavargę, nepaisant miego
Tokie simptomai gali būti susiję su miego sutrikimais ar kitomis sveikatos problemomis.
Miegas kaip investicija į ilgesnį gyvenimą
Miego kokybė ir reguliarumas yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos bendrai sveikatai. Nors ne visi rizikos veiksniai priklauso nuo mūsų, miego įpročius dažnai galime koreguoti.
Nuoseklus režimas, pakankamas miego kiekis ir mažesnis dirgiklių kiekis vakare gali padėti ne tik geriau jaustis, bet ir ilgainiui sumažinti tam tikrų ligų riziką.
Šaltiniai
World Health Organization – Sleep and health
Harvard Medical School – Sleep and disease risk
National Institutes of Health – Sleep duration and mortality
