Transportas

Apie galimus ar realius automobilių muitus tarp ES ir JAV dažniausiai išgirstame tada, kai žiniasklaidoje pasirodo antraštės apie „prekybos karą“. Daugeliui tai skamba kaip tolima politika, tačiau automobilių sektoriuje tokie sprendimai gana greitai pasiekia ir paprastą pirkėją – per kainas, pasiūlą ir pasirinkimą. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra ES ir JAV automobilių muitai, kodėl apie […]

„Jam jau beveik dešimt, kam ta kėdutė?“ – toks klausimas kyla daugeliui tėvų, ypač kai vaikas pats nebenori „sėdėti kaip mažas“. Būtent čia prasideda painiava tarp įpročių, nuomonių ir realių KET reikalavimų. Ir būtent čia dažniausiai daromos klaidos. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, iki kada vaikas privalo važiuoti kėdutėje Lietuvoje, ką iš tikrųjų sako taisyklės ir

„Čia juk greitkelis, galima važiuoti greičiau.“ Ši mintis daugybei vairuotojų atrodo savaime suprantama, ypač tiems, kurie už vairo praleido ne vienerius metus. Tačiau būtent greitkeliuose dažnai daromos labai elementarios, bet brangiai kainuojančios klaidos, susijusios su leistinu greičiu. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, koks greitis iš tikrųjų leidžiamas greitkelyje Lietuvoje, kuo greitkelis skiriasi nuo automagistralės ir kodėl

Važiuoji ramiai, anksti perjungi pavarą, apsukos vos viršija 1 200. Atrodo, kad darai viską teisingai: mažesnės sąnaudos, tylus variklis, „tausus važiavimas“. Tačiau būtent taip važiuodami daugelis vairuotojų nesąmoningai trumpina automobilio tarnavimo laiką. Šiame straipsnyje paaiškiname, kada važiavimas žemomis apsukomis iš tiesų taupo, o kada jis pradeda kenkti varikliui ir kitoms sistemoms. Tai informacinio pobūdžio tekstas,

Daugelis vairuotojų mano, kad vairuotojo pažymėjimas „atimamas automatiškai“ – užfiksavo pažeidimą, paėmė teises ir viskas. Realybėje procesas yra sudėtingesnis, o galutinę baigtį dažnai lemia ne vien pats pažeidimas, bet ir vairuotojo elgesys, situacijos aplinkybės bei dokumentai. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kaip policija sprendžia dėl vairuotojo pažymėjimo atėmimo Lietuvoje, kas vyksta vietoje, o kas vėliau, ir

Ryte jautiesi gerai, galva neskauda, rankos tvirtos. Vakar buvo taurė vyno ar pora alaus, bet „tikrai jau praėjo“. Būtent šioje vietoje daugelis vairuotojų ir suklysta – pasikliauja nuojauta, kuri su promilėmis turi labai mažai bendro. Kodėl „jaučiuosi blaivus“ nėra rodiklis? Alkoholis veikia ne tik savijautą, bet ir reakciją, sprendimų priėmimą bei dėmesį. Problema ta, kad

Žiemą vieni vairuotojai lėtina „dėl visa ko“, kiti pyksta, nes atrodo, kad kažkas be priežasties stabdo srautą. Vienas bijo nuslysti, kitas bijo, kad „užstrigs“ ir nespės. Abu turi po gabalėlį tiesos, bet problema prasideda tada, kai lėtas važiavimas tampa ne saugumu, o kliūtimi. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kada lėtesnis greitis žiemą yra protingas, kada jis tampa

Žiemą kelyje dažnai sutinki du „tipus“. Vienas važiuoja taip lėtai, kad visi iš paskos pradeda nervintis ir ieškoti, kur aplenkti. Kitas važiuoja taip drąsiai, lyg būtų vasara: laikosi per arti, staigiai persirikiuoja, stabdo paskutinę sekundę. Abu erzina. Bet kuris pavojingesnis? Atsakymas nėra „abu vienodai“. Dažniausiai pavojingesnis yra tas, kuris pervertina savo galimybes, bet „per lėtas“

Įžanga Ryte skubi, nuvalai priekinį stiklą „kad matyčiau“, nubrauki žibintus, įšoki į automobilį ir važiuoji. Ant stogo lieka gražus sniego „kepurės“ sluoksnis. Atrodo menkniekis: juk niekam netrukdo, jis ten tyliai guli. Tik iki pirmo rimtesnio stabdymo, posūkio ar vėjo gūsio. Tada tas sniegas gali virsti arba ledo gabalais, arba balta užuolaida tavo paties priekyje, arba

Žiema, miestas, priekyje automobilis pristabdo prie perėjos. Tu spaudi stabdį „kaip priklauso“, pedalas pradeda drebėti, girdisi toks „trrr“, ABS dirba. Ir vis tiek — bam. Į galą. Čia ir gimsta mitas: „jei ABS suveikė, vadinasi, stabdžiau teisingai, o kaltas kelias“. Realybė nuobodesnė, bet naudingesnė: ABS padeda valdyti automobilį, tačiau jis nekuria sukibimo iš niekur ir