Transportas

Įžanga Ryte skubi, nuvalai priekinį stiklą „kad matyčiau“, nubrauki žibintus, įšoki į automobilį ir važiuoji. Ant stogo lieka gražus sniego „kepurės“ sluoksnis. Atrodo menkniekis: juk niekam netrukdo, jis ten tyliai guli. Tik iki pirmo rimtesnio stabdymo, posūkio ar vėjo gūsio. Tada tas sniegas gali virsti arba ledo gabalais, arba balta užuolaida tavo paties priekyje, arba […]

Žiema, miestas, priekyje automobilis pristabdo prie perėjos. Tu spaudi stabdį „kaip priklauso“, pedalas pradeda drebėti, girdisi toks „trrr“, ABS dirba. Ir vis tiek — bam. Į galą. Čia ir gimsta mitas: „jei ABS suveikė, vadinasi, stabdžiau teisingai, o kaltas kelias“. Realybė nuobodesnė, bet naudingesnė: ABS padeda valdyti automobilį, tačiau jis nekuria sukibimo iš niekur ir

Žiemą prie šviesoforo viskas atrodo paprasta: sustoji, palauki, pajudi. Bet būtent čia ir nutinka daug smulkių, nervus gadinančių avarijų: bakstelėjimai į galą, slydimai į sankryžą, grandininiai susidūrimai „iš niekur“. Dažniausiai kaltas ne „blogas oras“, o vienas įprotis, kurį vairuotojai kartoja kasdien. Straipsnyje paaiškinsiu, koks tai įprotis, kodėl jis žiemą pavojingas, ir ką konkrečiai daryti, kad

Mieste matai ženklą „50“, bet srautas ramiai rieda 65–75. Jei laikaisi leistino greičio, atsiranda kas prilimpa iš galo, nervinasi, lenkia vos atsiradus progai. Po kurio laiko net tvarkingas vairuotojas pagauna save galvojant: „gal čia taip įprasta?“ Bėda ta, kad žiemą toks „įprasta“ virsta loterija. Vasarą kelias dažnai atleidžia, o žiemą — daug rečiau: sukibimas keičiasi

Degalų kainos kyla, automobilis techniškai tvarkingas, o sąnaudos vis tiek atrodo per didelės. Daugelis vairuotojų tokioje situacijoje kaltina variklį, sezoną ar degalų kokybę, tačiau dažnai tikroji problema slypi kasdieniuose įpročiuose. Net ir nedideli vairavimo bei automobilio naudojimo įpročiai ilgainiui gali reikšti dešimtis papildomų eurų per mėnesį. Per staigus greitėjimas ir važiavimas „ant apsukų“ Vienas didžiausių

Ryto spūstys, kelių juostų gatvė, vienas automobilis bando persirikiuoti, kitas neketina praleisti – signalai, gestai, nervai. Tokios situacijos Lietuvos keliuose vyksta kasdien ir dažnai baigiasi ne tik pykčiais, bet ir avarijomis. Problema ta, kad daugelis vairuotojų mano žinantys, kas turi pirmenybę, tačiau realiose situacijose taisyklės suprantamos skirtingai. Kas laikoma persirikiavimu Persirikiavimas – tai ne bet

Daugeliui vairuotojų ši situacija pažįstama: važiuoji 55 km/h ten, kur leidžiama 50 km/h, ir galvoje ramu – „juk +5 km/h visada leidžiama“. Taip galvoja ne vienas, tačiau realybėje būtent čia ir prasideda painiava. Vieni sako, kad tai „paklaida“, kiti – kad „iki baudos neskaičiuoja“, o treti nemaloniai nustemba gavę pranešimą apie pažeidimą. Kas iš tikrųjų

Vairuotojai, ieškantys naujesnio automobilio, dažnai pradeda nuo vieno rodiklio – sąnaudų. Gamintojų lentelėse 2025 metų modeliai atrodo įspūdingai: mažesni litrai, hibridai, elektriniai kilometrai. Tačiau realybėje dalis pirkėjų nusivilia jau po pirmų mėnesių, nors „popieriuje“ automobilis buvo labai taupus. Šiame straipsnyje paaiškiname, kurie 2025 metų automobiliai laikomi mažiausiai degalus naudojančiais, ir svarbiausia – į ką žiūrėti

Automobilių gamintojai vis dažniau kalba ne apie variklių galią, o apie pojūtį už vairo. Sklandesnis važiavimas, greitesnė reakcija, mažesnės sąnaudos. Viena iš sričių, kur pažadai ypač garsūs, yra pavarų dėžės. Naujos kartos automatai, dviejų sankabų sprendimai, programinės adaptacijos – visa tai pateikiama kaip technologijos, kurios „iš esmės keičia vairavimą“. Tačiau ar šios naujovės iš tiesų

Alyvos keitimas atrodo paprastas dalykas, kol neatsistoji prieš lentyną su skaičiais ir raidėmis. 0W-20, 5W-30, „recommended“, „allowed“, „tinka analogas“. Vieni sako, kad naujesniems varikliams reikia tik 0W-20, kiti ramina, jog 5W-30 „visada buvo ir bus gerai“. Būtent čia daugelis vairuotojų ir susimauna. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kuo realiai skiriasi 0W-20 ir 5W-30 alyvos, kodėl abi